Diskusijos

Zir.lt :: Diskusijos :: Pagrindinis forumas :: Įvairūs
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Kontroleris vejo malunui
Eiti į puslapį  1 2 3
Moderatoriai: Admin, Adas, Windpower, dziugas, xaker
Autorius Pranešimas
StasysS
Pr Grd 14 2009, 03:35
Užsiregistravęs dalyvis #854
Prisijungta: Pn Lap 27 2009, 05:30

Vieta: Vilnius
Pranešimų: 40
Otto, sitaip jungiant kaitimas tik dar labiau padides. Mat prie kiekvienos apvijos nuostoliu prisides dar ir nuostoliai dioduose. O ant kiek vieno diodo prarandam apie 1V (Shotkiai kazkiek pagerintu situacija). Dauginam is sroves ir gaunam vatus. O diodu bus panaudota daug... Tik tiek, kad isejimo itampa bus kiek didesne lyginant su zvaigzde.
Kad nebutu nuostoliu galima visas apvijas vyniot plonu laidu, det po silpna diodu tilteli ir viska sujungt lygiaigreciai. Atidziai nesinagrinejau tokio varianto, bet is pirmo zvilgsnio man jis atrodo idomus.
Į viršų
Otto
Pr Grd 14 2009, 04:43
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
Jei naudosi 50A diodų tiltus, tikrai prarasi mažiau, nes jų varža mažesnė, be to, gale nebereiks lyginti, nes jau gausi išlygintą. Tarkim, 24V generatorių šitaip perjungus, jau išėjime turėsi gerokai per 100 voltų, todėl su 10A srove turėsim virš kilovato. Kol kas pažaidžiau tik su steperio dviem fazėmis, jei krauti taip perjungus, tos pačios įtampos akumą, tai nuostoliai akivaizdūs, bet jei didesnės įtampos, akivaizdus išlošimas. Manau, aukštesnę įtampą naudoti tenams irgi geriau apsimoka, nes sumažėja nuostoliai ant laidų. Gal blogai tik tai, kad esant mažam dažniui, reiks didelės talpos kondensatorių, bet jei man pavyks padaryti ne devynias rites, o 27, tai gal ir pavyks tai pritaikyti.
Į viršų
mojjjo
Pr Grd 14 2009, 05:50
Užsiregistravęs dalyvis #606
Prisijungta: Pr Bir 29 2009, 02:59

Vieta: Zarakis
Pranešimų: 77
Va va Otto vėl grižtam prie mano taip dažnai reklamuojamo įtampos daugiglio - keitiklio informacijos nuoroda pritaikymo jegainėse, mano žiniom tai dar niekas to nedarė, bet aš išbandinėju su savuoju vavj. Bet ar naudojant tokį galima pakoreguoti vawt naugojimo paskirtį nuo 12V akumų krovimo iki 220V 1500w teno??? Manau teoriškai taip.

Kogero čia kažkas netaip nes praktikoje niekur nemačiau, nes galios neišloši vien tiltu, na galima truputi suletinti optimizuoti, jegaine padarius kad krovimas prasides prie mažesnių apsukų jei tas yra reikalinga ir tt...

[ Redaguota Pr Grd 14 2009, 05:53 ]
Į viršų
drovitas
Pr Grd 14 2009, 05:58
drovitas
Užsiregistravęs dalyvis #172
Prisijungta: Kt Lap 06 2008, 08:39

Vieta: Dūkštas
Pranešimų: 1117
Manau į savo agregatą sudėsiu truputį aukštesnės įtampos mosfetus ir bus gerai. Dabar stovėjo 45V. Nors Sėnia ir generatorių sulėtino. Su 30V maitinimo šaltiniu ant stalo neišprievartauju niekaip ir vieno mosfeto, o su generatorium kažkas nutiko. Manau nieko rimto, srovės kitimo grafikėlis oscilografe galima sakyti vadovėlinis, taigi matysim po tolesnių bandymų
Į viršų
Elektronas
Pr Grd 14 2009, 07:31
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
otto del itampos kritimo ant diodu paprastai nulemia ne darbine srove o darbine max itampa. tad geriau naudoti zemos itampos tiltus, automobilinius ir tt bet ir tai skirtumas tik kelios desimtosios volto

[ Redaguota Pr Grd 14 2009, 07:42 ]
Į viršų
StasysS
Pr Grd 14 2009, 07:46
Užsiregistravęs dalyvis #854
Prisijungta: Pn Lap 27 2009, 05:30

Vieta: Vilnius
Pranešimų: 40
Otto, toks variantas ir man idomus, nes ir generatorius projektuojamas. Nuojauta sako, kad naudos kazin ar bus, bet galima primesti teorini modeli ir pamatytume kaip geriau. Tik reiketu kai kuriu duomenu. Apvijos laisvos eigos itampos, varzos ir daznio (arba apsuku ir poliu skaiciaus) To konkretaus generatoriaus, su kuriuo bus eksperimentuojama. Savaitgaly galeciau surast laiko tokiam darbui.

[ Redaguota Pr Grd 14 2009, 07:47 ]
Į viršų
Otto
Pr Grd 14 2009, 08:18
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
Elektronas rašė ...

otto del itampos kritimo ant diodu paprastai nulemia ne darbine srove o darbine max itampa. tad geriau naudoti zemos itampos tiltus, automobilinius ir tt bet ir tai skirtumas tik kelios desimtosios volto

Deja, būtent srovė nulemia; matuok, bandyk, žiūrėk žinynus, niekaip neįrodysi, kad diodo varža priklauso nuo įtampos, o ne nuo srovės. Žinoma, neprotinga būtu mažai įtampai naudoti brangų griozdą, skirtą dirbti ant didelės įtampos. Mano manymu, tai šioje situacijoje, įtampos kritimas ant diodų turės mažai reikšmės, nes, kaip jau minėjau, srovė didelė nebus.
Į viršų
Elektronas
Pr Grd 14 2009, 08:28
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
tai net ne diodo varza o itampo kritimas ant pn sanduros
paziurek giliau nei i zinyna, i elektronu ir skyluciu judejima, kada reikalingas didesnis kruvis pradeti jiems judeti i viena ar i kita puse
Otto as neirodinesiu nes musu nuomones retai kada sutampa nepriklausomai nuo tiesos

[ Redaguota Pr Grd 14 2009, 08:44 ]
Į viršų
Otto
Pr Grd 14 2009, 08:53
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
Nieko ir neįrodysi, nes tas pats omo dėsnis galioja ir puslaidininkiuose, todėl akivaizdu, kad tos pačios srovės, bet didesnei įtampai skirti diodai būna didesnių gabaritų.
Į viršų
Elektronas
Pr Grd 14 2009, 09:10
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Paprastai aukstesniai itampai storinama izoliacine medziaga tarp n ir p sanduru kur padideja atstumas tarp ju o iveikti jas reikia didesnio kruvio. gabaritai nuliamia ne venas faktorius o ir omo desnis puslaidinkiuose skaiciuojasi tik viename taske nes tai nera tiesinis elementas kaip varza. tu man siuliai ismatuoti tai pats pasiziurek kaip keiciasi itampos kritimas ant diodo keiciantis srovei. Tai nera varza tai yra tas pats kaip stabilitronas, pasieke ta itampa ir pradeda teketi srove, aisku stabilitronui uzkila dar kelios desimtosios kylant srovei bet imant procentaliai tai kapeikos tad dar padidinus srove jis suyra. Net nerikia matuoti tiesiog pasiziurek i stabilitrono grafika
Į viršų
vytass
Pr Grd 14 2009, 09:46
Užsiregistravęs dalyvis #211
Prisijungta: Pr Lap 17 2008, 06:04

Pranešimų: 134
Diodinis -kondensatorinis daugintuvas cia nera tinkamas.
Yra viena ideja - kiekvienam akumuliatoriui baterijoje po atskira maista. Kaip pvz kad ir kompo maitbloki su isejimu 13,5V (12V). Maitblokio iejimas 80-400V. Akumuliatoriu baterija surinkus 240V reiktu 20 maistu... Bet ko gero atsipirktu. Nereiktu sudetingo invertoriaus. Daugeliu atveju galima viska serti su DC, o jei nenumaldomas noras versti i AC - 240 V sukapojam ir per droseli su pora kondensatoriu gausim kazkoki sinusoides surogata.
Kompo maitblokis cia kaip pavyzdys. juk galima kapeikini maitbloki sulipinti ir paciam. yra juk gatavos all-in-one mikroschemos.
Tokiu principu per vasara bandziau su 2 akumuliatoriais ir saules elementais.
Į viršų
Otto
An Grd 15 2009, 08:11
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
Elektronas rašė ...

Paprastai aukstesniai itampai storinama izoliacine medziaga tarp n ir p sanduru kur padideja atstumas tarp ju o iveikti jas reikia didesnio kruvio. gabaritai nuliamia ne venas faktorius o ir omo desnis puslaidinkiuose skaiciuojasi tik viename taske nes tai nera tiesinis elementas kaip varza. tu man siuliai ismatuoti tai pats pasiziurek kaip keiciasi itampos kritimas ant diodo keiciantis srovei. Tai nera varza tai yra tas pats kaip stabilitronas, pasieke ta itampa ir pradeda teketi srove, aisku stabilitronui uzkila dar kelios desimtosios kylant srovei bet imant procentaliai tai kapeikos tad dar padidinus srove jis suyra. Net nerikia matuoti tiesiog pasiziurek i stabilitrono grafika

Viską supainiojai ir aprašei dinistoriaus veikimą. Neišradinėkim dviračio, geriau naudokimės omo, kirchofo dėsniais ir viskas gausis. Na, jei dar pritaikytum kvantinę fiziką, tai ir 2*2 gautųsi tik maždaug keturi. Bet gi čia paprastas dalykas, netiesiškumas pasireiškia tik didėjant temperatūrai, todėl imant tokius diodus, kurių leidžiama srovė yra gerokai didesnė už faktinę, į tai galime nekreipti dėmesio. Niekam neįdomūs tokie nukrypimai nuo realybės, viskas daug geriau matosi čia; informacijos nuoroda informacijos nuoroda
Į viršų
Otto
An Grd 15 2009, 08:25
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
vytass rašė ...

Diodinis -kondensatorinis daugintuvas cia nera tinkamas.
Yra viena ideja - kiekvienam akumuliatoriui baterijoje po atskira maista. Kaip pvz kad ir kompo maitbloki su isejimu 13,5V (12V). Maitblokio iejimas 80-400V. Akumuliatoriu baterija surinkus 240V reiktu 20 maistu... Bet ko gero atsipirktu. Nereiktu sudetingo invertoriaus. Daugeliu atveju galima viska serti su DC, o jei nenumaldomas noras versti i AC - 240 V sukapojam ir per droseli su pora kondensatoriu gausim kazkoki sinusoides surogata.
Kompo maitblokis cia kaip pavyzdys. juk galima kapeikini maitbloki sulipinti ir paciam. yra juk gatavos all-in-one mikroschemos.
Tokiu principu per vasara bandziau su 2 akumuliatoriais ir saules elementais.

Daugintuvas tinkamas tada, kai pakankamas dažnis, jo NK praktiškai gali prilygti transformatoriui, bet gabaritai ir kaina žymiai sumažėja. Tavo variantas su atskirais maistais duoda daugiau nuostolių, bet saulės baterijoms geresnį variantą kažin ar išeitu sugalvoti; iš esmės, tai tas pats daugintuvas, tik su keitikliu, kurio trafo antrinės per diodų tiltus jungiamos prie atskirų akumų.
Į viršų
vytass
An Grd 15 2009, 09:25
Užsiregistravęs dalyvis #211
Prisijungta: Pr Lap 17 2008, 06:04

Pranešimų: 134
Prie 100 ma viskas gerai. prie 100V ir 50 A paziurek kiek kondensatoriai kainuos.

Del atskiru maistu nuostoliu - paskaiciuok piniginius nuostolius del sugadintu akumuliatoriu. Man 5 % elektriniu nuostoliu nerupi palyginus su nemaza suma ant akumuliatoriu keitimo
Į viršų
Elektronas
An Grd 15 2009, 10:47
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Otto ir kurio vietoje matai ten tiesia linija? Dinistorius diodas stabilitronas ir tt skirtumas tik itampose
Į viršų
StasysS
An Grd 15 2009, 10:49
Užsiregistravęs dalyvis #854
Prisijungta: Pn Lap 27 2009, 05:30

Vieta: Vilnius
Pranešimų: 40
Kad visai be reikalo Jus gincijates del itampos krtitimo ant diodo. Abu rasote teisingai. Kritimas priklauso ir nuo max atbulines itampos ir nuo maksimalios sroves. Pavyzdziui zemavolciu diodu (iki 200V) prie 10A turesim 0,6-0,8V kritima, aukstesnes itampos diodu (iki 600V) kritimas bus 1,5-2V, o aukstavolciu (1200V)kritimas bus 2-3V.
Nuo sroves priklausomybe taip pat yra. Kuo galingesnis tuo mazesni nuostoliai prie 10A, tik ta priklausomybe jau ne tokia ryski kaip nuo atbulines itampos.

[ Redaguota An Grd 15 2009, 01:51 ]
Į viršų
Elektronas
An Grd 15 2009, 01:43
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Ai cia mes palaikom savo stiliu, diodai cia tik pasimaise
Į viršų
StasysS
An Grd 15 2009, 01:57
Užsiregistravęs dalyvis #854
Prisijungta: Pn Lap 27 2009, 05:30

Vieta: Vilnius
Pranešimų: 40
Elektronas rašė ...

Ai cia mes palaikom savo stiliu, diodai cia tik pasimaise

Na taip
Ir as jau pradedu matyt, kad cia daugiau pasispilkavimo negu kolektyvinio darbo

[ Redaguota An Grd 15 2009, 01:59 ]
Į viršų
Otto
An Grd 15 2009, 05:13
Otto
Užsiregistravęs dalyvis #38
Prisijungta: Pr Rgs 08 2008, 09:38

Vieta: Biržai
Pranešimų: 2015
vytass rašė ...

Prie 100 ma viskas gerai. prie 100V ir 50 A paziurek kiek kondensatoriai kainuos.

Del atskiru maistu nuostoliu - paskaiciuok piniginius nuostolius del sugadintu akumuliatoriu. Man 5 % elektriniu nuostoliu nerupi palyginus su nemaza suma ant akumuliatoriu keitimo

Šiaip jau pabandžiau maždaug prie 5A 24V, lyg ir viskas gerai, tik neaišku, ar kondai ilgai laikys tokį tampymą, dar reikės tuo pasidomėti, tik nelabai turiu dabar galimybių eksperimentuoti. Dėl kainos, tai jie nelabai brangūs, išeitu pigiau už trafą, o įtampą didinti vis tiek teks, nes atstumas nemažas, tai ir bandau rasti išeitį. Inverterį statysiu tik blogiausiu atveju, jei iš mano idėjos nieko nesigaus. Dėl tavo saulės inverterio, tai aš nieko blogo tikrai nesakau, geriau nieko ir nesugalvosi, tik .. gal čia mano kompleksas, kad aš jais nelabai pasitikiu. Juk pas mane turės dirbti vos ne lauko sąlygomis.
Į viršų
vytass
An Grd 15 2009, 08:32
Užsiregistravęs dalyvis #211
Prisijungta: Pr Lap 17 2008, 06:04

Pranešimų: 134
As apskritai snekejau apie dideliu itampu generatorius (tarkim 300V) ir akumu krovima nuo tokiu. Kadangi akumuliatoriu baterija (tarkim 240V) nevisada pavyks krauti, tai ir kilo mintis krauti kiekviena akuma atskirai. Mazinant maistu gen itampa iki 13.5V
Į viršų
Eiti į puslapį  1 2 3  

Persikelti:     Į viršų

Nario spalvos kodas:
Pagrindinis Administratorius, Administratorius, Forumo Moderatorius, Nariai

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System