Diskusijos

Zir.lt :: Diskusijos :: Saulės energija :: Ar verta daryti?
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Kaip pačiam pasigaminti patikimą, pigų saulės kolektorių.
Eiti į puslapį  1 2 3 ... 31 32 33 ... 96 97 98
Moderatoriai: Admin, Adas, Windpower, dziugas, xaker
Autorius Pranešimas
Romasijus
Tr Sau 18 2012, 08:03
Užsiregistravęs dalyvis #1871
Prisijungta: Sk Grd 04 2011, 04:29

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 112
ne is boilerio kaip ir is systemos sildymo !lol ,taigi neina karstas vanduo ar gliukolis is kolektoriaus per siurbli,tai matai cia aisku kaip ziuresi !lol
Į viršų
Romasijus
Tr Sau 18 2012, 08:19
Užsiregistravęs dalyvis #1871
Prisijungta: Sk Grd 04 2011, 04:29

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 112
svedai,o cia pas tave triju elementu lempos(heat pipe)58*1800,keliu litru boileris?as tai pat jau ketvirti metai turiu pasistates,30 lempu 300ltr,tai labai patenkintas jau pradedant rimciau nuo vasario menesio iki spalio vidurio panasiai,nes dabar nelabai ka ten prisildo,mastau det dar 90 lempu ir paleist per akumuliacine talpa i sildyma,bet va vis diskutuoju su kinieciais kas geriau ar ta kur turiu triju elementu ar Super metal heat pipe(nes yra dvejopos lempos,kas geriausia apsorbuoja saules spindulius),ka celsi maciau jos aisku storesnes 70*200,bet sako tipo geresnes,gal kas kokia nuomone turit?

[ Redaguota Tr Sau 18 2012, 08:24 ]
Į viršų
D77
Tr Sau 18 2012, 08:37
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
Elektronas rašė ...

Romasijus ka vadini gryztama?? Is kolektoriaus gryztamas?

T1 - tiekimo;
T2 - grįžimo.
Į viršų
svedas
Tr Sau 18 2012, 08:44
Užsiregistravęs dalyvis #1739
Prisijungta: Št Geg 14 2011, 08:51

Vieta: anyksciu raj
Pranešimų: 596
Romasijus rašė ...

svedai,o cia pas tave triju elementu lempos(heat pipe)58*1800,keliu litru boileris?as tai pat jau ketvirti metai turiu pasistates,30 lempu 300ltr,tai labai patenkintas jau pradedant rimciau nuo vasario menesio iki spalio vidurio panasiai,nes dabar nelabai ka ten prisildo,mastau det dar 90 lempu ir paleist per akumuliacine talpa i sildyma,bet va vis diskutuoju su kinieciais kas geriau ar ta kur turiu triju elementu ar Super metal heat pipe(nes yra dvejopos lempos,kas geriausia apsorbuoja saules spindulius),ka celsi maciau jos aisku storesnes 70*200,bet sako tipo geresnes,gal kas kokia nuomone turit?

cia mano dvieju tipu :58 ir 70 ,kiekvienas turi savo pliusu ir minusu - mano manymu nasesnes kurios storesnes .o plonesnes patikimesnes ,nes pirmosios issivakumavimo atveju paremontuot nepavyks ,o antrajam galima pakeisti kolba. Pas mane 20 ir 20 ir 2 boileriai po 200 ltr. Kur desi siluma vasara?
Į viršų
Romasijus
Tr Sau 18 2012, 08:45
Užsiregistravęs dalyvis #1871
Prisijungta: Sk Grd 04 2011, 04:29

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 112
tai tos kur 70 tai jos aklinai uzdarytos taigi,o tas 58 tai kai siunte man tai 5 lempas sudauze vezejai,tai kai ieskojau pirk tai jo tas stiklas keiciasi,o vyduriai ne,tai va ir galvoju kai kas kas turi baseina leidzia i ji,nu ka reiks dengt vadinasi po kas daugiau belieka,matai vieni sako tas 58 geriau , kiti sako kad 70 tai va kai laiko turiu tai vis paklausineju,kaip tavo nuomone?,matai kai turi tas 70 tai gal gali kazka pasakyt, bet jau atsibodo reiks kazka jau daryt,cia zmogeliukas zadejo padaryt nerzaveikine akumuliacine 600 ltr su kaitinimo gyvatuku 15 metru be siltinimo 2200 lt,tai dar reik apsildyt,bet geriau nerzaveika,nei atramos

[ Redaguota Tr Sau 18 2012, 08:59 ]
Į viršų
zam0lskis
Tr Sau 18 2012, 08:57
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3215
D77 rašė ...

Na matai, apvalkale išsisluoksniuoja, viršuje karštas, kuo žemiau tuo šaltesnis, nes ir vidiniame bake sluoksniuojasi, pirmiausia įkaista viršus. Ypač tai gerai jaučiasi, ka cirkuliacija savaiminė. Kol neatšąla apačia, tol negrįžta į katilą. (Na čia aš bendru atveju apie katilą). O neržaveikinį prijungęs dar tik prie šildymo sistemos (katilo). Katilui skirta mažesnioji marškinių dalis, ta be dugno. Iš katilo pas mane cirkuliacija savaiminė, o boleris horizontalus, dėl ko nenoriu gamyklinių boilerių su gyvatukais. Savaiminė cirk boileriui - patikimiausias ir paprasčiauias sprendimas, nereikia jokios automatikos, valdiklių, siurblų, vožtuvų ir t.t. Jei įmanoma taip padaryti saulės sitemoje - tai pats geriausias sprendimas. Vienintelis trūkumas - reikia storesnių vamzdžių.


del to tai sutinku - savaimine rulit ne visi suvokia, kad savaimine sistema yra aukstasis pilotazas apsildyme. galvoja kad isidejo siurbli ir jau tipo kieciau

del gulscios padeties tai suprantu, ten pas tave gal ten vietos patalpose nera - ir taip patogiau. bet tik tuo momentu kol nesugalvojai geriau. bet nesuprantu kodel tu pries pati principa, kai sluoksniuojasi. juk aukstesne temperatura sugaudysi kolonos virsuje, o zemesne nusisluoksnuos apatiniuose lygiuose.
o kai maisosi - iskart netenki dalies energijos. nes nusistovi tik vidurkis. ta prasme aukstesnes temperaturos vanduo dirbtinai atsaldomas, o kai veliau jau eina zemesnes temperaturos - jo jau tiesiog nebepaima. as manau cia minusas. paimi mazesni energijos kieki - ir tas labai jausis kai energijos bus nedaug. kol pecius - tai gali kurent kiek nori ir neaktualu. bet kai reikalas su saule - tai jausis - ir tuo metu kai labiausiai reikia.



[ Redaguota Tr Sau 18 2012, 09:01 ]
Į viršų
D77
Tr Sau 18 2012, 09:58
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
zam0lskis rašė ...

bet nesuprantu kodel tu pries pati principa, kai sluoksniuojasi. juk aukstesne temperatura sugaudysi kolonos virsuje, o zemesne nusisluoksnuos apatiniuose lygiuose.
o kai maisosi - iskart netenki dalies energijos. nes nusistovi tik vidurkis. ta prasme aukstesnes temperaturos vanduo dirbtinai atsaldomas, o kai veliau jau eina zemesnes temperaturos - jo jau tiesiog nebepaima. as manau cia minusas. paimi mazesni energijos kieki - ir tas labai jausis kai energijos bus nedaug. kol pecius - tai gali kurent kiek nori ir neaktualu. bet kai reikalas su saule - tai jausis - ir tuo metu kai labiausiai reikia.

Taip tu teisus. Viskas gerai veikia, jei procesas nuolatinis be sustojimų. O jei iš per dieną prikaitinto boilerio iki tarkim 70°C nunaudoji kažkiek vandens, tai apačioje turi visiškai šaltą, o viršuje tuos pačius 70°C. Čia prasideda įdomumas. Kurioje vietoje stovi valdiklio daviklis, kuris matuoja boilerio temperatūrą? jei viršuje (ten kur vis dar 70°C), tai valdikis lauks, kol kolektoriuje skystis įkais dar daugiau (iki 80°C pavyzdžiui), o tai nelogiška (tikriau neefektyvu), nes boilerio apačioje vanduo šaltas, ir jį šildytų bet koks atėjęs iš kolektoriaus drungnas skystis. Jei daviklis apačioje, tai, kaip sakei, iš kolektoriaus ateis skystis šiltesnis už šaltą vandenį, bet šaltesnis už boilerio viršuje esantį karštą, ir šaldys pastarąjį, nors bendrą šilumos kiekį boileryje didins. Dar gali būti, kad šaldys minimaliai, nes dėl gravitacijos, per daug nesimaišydamas vėsesnis skystis nuskęs pro karštąjį sluoksnį iki dar vėsesnio sluoksnio ir čia jau atiduos savo šilumą apačioje esančiam šaltam vandeniui. Aš daviklį pritaisysiu apačioje. Ir dar bandysiu pajungti ir tiekiamą ir grįžtatį apatinėje boilerio marškinių dalyje. Taip pajungti būna radiatoriai. Jei maišymasis nebus labai intensyvus, tikiuosi sutaupyti iš anksčiau prišildytą karštąjį viršutinį vandens sluoksnį.
Biški įsijaučiau. Nu, bet kam neįdomu - neskaitykit
zam0lskis rašė ...

o kai veliau jau eina zemesnes temperaturos - jo jau tiesiog nebepaima.

Tada šiltesnis grįžta į kolektorių, ir ten sušyla iki dar aukštesnės temperatūros, kuri efektyviau šildo ruošiamą karštą vandenį... užburtas ratas...

[ Redaguota Tr Sau 18 2012, 10:06 ]
Į viršų
zam0lskis
Tr Sau 18 2012, 11:04
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3215
na daugmaz atrodo ikirtau. kaip supratau tu ten spresi problema per valdyma ir priverstine cirkuliacija ir dar vieno papildomo isvado ivirinima apacioje. kazkaip apie tai mazai dar galvojau, veikt tai manau veiks - bet per daug faktoriu, kad viska ivertint teisingai cia jau manau reikia bandymu keliu ziuret. na manau parasysi kas gavosi, kai pajungsi pilnai.
dar turiu pastebet, kai buna tokia kilpa, kaip pas tave gaunasi pagal antra brezini - tai atbuline konvekcija paprastai nevyksta iki kolektoriaus. tik iki auksciausio tasko. o toliau suveikia panasiai lyg butu atbulnis voztuvas. kazkur skaiciau, kad kai kada taip daro net specialiai - iveda termine kilpa. bet realiai veikiancios nesu mates - tai negarantuoju kad pasiteisina
Į viršų
zam0lskis
Kt Sau 19 2012, 12:57
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3215
D77 dar noriu paklaust del seno samadielkos boilerio. tu ten rasei kad pradejo kazkas ten su juo darytis ties galais. tai va noriu paklaust - pradejo per siules leist vandeni ar tiesiog skarda prapuvo nuo intensyvios korozijos? ar siaip kazkokios konstrukcines klaidos? to boilerio vidaus brezinelio kazkaip niekur nemaciau - tai idomu perimt patirti, kad nedaryt blogai pas mane yra apsildymo sistemoje tokia samadielna akumuliacine backa, padaryta is nupjautos statines - tai kolkas 3 metai laiko - dar neleidzia - bet suneraminai butu gerai smulkiau kas tan pas tave su boileriu daresi, kad po 5 metu jau tenka ismest... gal remontus jo darei ir vidu apziurejai?
ten tos trys stygos naujame boileryje kartais ne del sitos problemos sprendimo? stygos nerzaveika?

[ Redaguota Kt Sau 19 2012, 01:04 ]
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 07:10
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
zam0lskis rašė ...

D77 dar noriu paklaust del seno samadielkos boilerio. tu ten rasei kad pradejo kazkas ten su juo darytis ties galais. tai va noriu paklaust - pradejo per siules leist vandeni ar tiesiog skarda prapuvo nuo intensyvios korozijos? ar siaip kazkokios konstrukcines klaidos? to boilerio vidaus brezinelio kazkaip niekur nemaciau - tai idomu perimt patirti, kad nedaryt blogai pas mane yra apsildymo sistemoje tokia samadielna akumuliacine backa, padaryta is nupjautos statines - tai kolkas 3 metai laiko - dar neleidzia - bet suneraminai butu gerai smulkiau kas tan pas tave su boileriu daresi, kad po 5 metu jau tenka ismest... gal remontus jo darei ir vidu apziurejai?
ten tos trys stygos naujame boileryje kartais ne del sitos problemos sprendimo? stygos nerzaveika?

Na pas mane gana specifinė situacija, nes vandentiekis prijungtas prie magistralės (Ø300) ir dar kalno apačioje, tai slėgis vandentiekio įvade būna 8 bar Nebelaiko jau net klozeto vožtuvas, nuolat po truputį varva. Dėl to įvade pastačiau slėgio reguliatorių, kuris palaiko (bando palaikyt) ~4 bar. Tačiau, gal dėl šiukšlyčių ar priemaišų vandenyje jo vožtuvas po truputį praleidžia, ir jei nenaudojams vanduo, sistema užsispaudžia iki tų pačių 8 bar. O boilerio galai padaryti beveik plokšti, tai veikiami to spaudimo išsipučia (matosi net vizualiai), o atsukus čiaupą, slėgis nukrenta staiga iki reguliatoriaus palaikomų 4 bar, galai vėl suplokštėja. Kiurt pradėjo šalia siūlės per 2 cm, toje vietoje, kur labiausiai lankstosi. Dabar nepamenu, bet atrodo ir pagaminti galai buvo plonesni, bet negarantuoju. Žadu vasarai pervirint galus ir panaudot pas tėvukus žemaslėgėje sistemoje. Na, dar bus matyt, kai prapjausiu. Stygas (irgi iš neržaveikos) sudėjau, kad galai nesipūtinėtų (vidus visas iš neržaveikos). Beje slėgis labai gražiai užkyla, jei šaltą boilerį prikaitini (pvz užkuri pečių) ir tuo laiku nenaudoji vandens (jei yra atbulinis vožtuvas sistemoje ir vanduo negrįžta į vandentiekį). Pas mane atbulinio vaidmenį atlieka slėgio reguliatorius. Prisipažinsiu, kad iki šiol neįsirengiau apsauginio vožtuvo prie boilerio (žadu pasitaisyt). Jis irgi padėtų išvengt tų slėgio šokinėjimų ir galų pūtinėjimosi. Na ir plėtimosi indas nepamaišytų. Šiaip jau tie paskutiniai išvardinti dalykai turėtų būti standartiškai karšto vandens ruošimo sistemose...
Turbūt supranti kokia jėga veikia plokščią dugną, veikiamą slėgio? Jei Ø600 ir 1 bar tai beveik 3 tonos
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 07:55
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
Čia filmukas apie vienos lentos paruošimą ir pritvirtinimą atliekant saulės kolektoriaus apdailą. Toks mažai informatyvus Bet matosi biški ir paties kolektoriaus...
informacijos nuoroda
Į viršų
svedas
Kt Sau 19 2012, 08:06
Užsiregistravęs dalyvis #1739
Prisijungta: Št Geg 14 2011, 08:51

Vieta: anyksciu raj
Pranešimų: 596
Romasijus rašė ...

tai tos kur 70 tai jos aklinai uzdarytos taigi,o tas 58 tai kai siunte man tai 5 lempas sudauze vezejai,tai kai ieskojau pirk tai jo tas stiklas keiciasi,o vyduriai ne,tai va ir galvoju kai kas kas turi baseina leidzia i ji,nu ka reiks dengt vadinasi po kas daugiau belieka,matai vieni sako tas 58 geriau , kiti sako kad 70 tai va kai laiko turiu tai vis paklausineju,kaip tavo nuomone?,matai kai turi tas 70 tai gal gali kazka pasakyt, bet jau atsibodo reiks kazka jau daryt,cia zmogeliukas zadejo padaryt nerzaveikine akumuliacine 600 ltr su kaitinimo gyvatuku 15 metru be siltinimo 2200 lt,tai dar reik apsildyt,bet geriau nerzaveika,nei atramos

Paskaitinek temoje ,,gal .....saules kolektoriai " ten yra issihermetizavusios kolbos nuotrauku ir daugiau atsiliepimu apie tai.Jeigu pirkciau dabar ,viska nulemtu pinigai ,nes esminiu skirtumu as asmeniskai nematau-daugiau teoriniai ,kurie visumoje dideles itakos nesudaro ,tik atkreipciau demesi i panaudotas medziagas ypac i plastmases kokybe ir izoliacijos ir kaitinimo elemento ilgi ,turiu omenyje ta ,,bybuka" islindusi is kolbos ,nes nuo jo pagrinde priklauso silumos perdavimas-kuo ilgesnis ir storesnis tuo geriau .Tokia mano nuomone . P.S. ta issihermetizavusi kolba dabar visa vienodai pabalusi ,kitos dar laikosi kaip niekur nieko ...greiciausiai buvo pazeista mechaniskai transportuojant arba montuojant.
Į viršų
zonder
Kt Sau 19 2012, 10:45
Užsiregistravęs dalyvis #1923
Prisijungta: Kt Sau 19 2012, 08:18

Vieta: kaunas
Pranešimų: 4
D77 rašė ...

Čia filmukas apie vienos lentos paruošimą ir pritvirtinimą atliekant saulės kolektoriaus apdailą. Toks mažai informatyvus Bet matosi biški ir paties kolektoriaus...
informacijos nuoroda

cia man vienam pagreitintai rodo, ar cia toks irasas? grazu ziuret kaip su pjuklu ir kaltu darbuojies.
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 11:24
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
Stilius toks
Na ir netinginiauju gi...
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 12:05
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
zam0lskis rašė ...

D77 dar noriu paklaust del seno samadielkos boilerio. tu ten rasei kad pradejo kazkas ten su juo darytis ties galais. tai va noriu paklaust - pradejo per siules leist vandeni ar tiesiog skarda prapuvo nuo intensyvios korozijos? ar siaip kazkokios konstrukcines klaidos? to boilerio vidaus brezinelio kazkaip niekur nemaciau - tai idomu perimt patirti, kad nedaryt blogai

Prisegu piešinuką, kaip ten buvau padaręs ir kurioj vietoj pradėjo kiurt.

[ Redaguota Kt Sau 19 2012, 12:11 ]
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 12:12
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
D77 rašė ...


Prisegu piešinuką, kaip ten buvau padaręs ir kurioj vietoj pradėjo kiurt.

Pamažinau biški
Į viršų
Elektronas
Kt Sau 19 2012, 12:24
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Tai gal paprasciausiai luzo, nes nuo pletimosi lankstosi.
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 12:37
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
Elektronas rašė ...

Tai gal paprasciausiai luzo, nes nuo pletimosi lankstosi.

Tikriausiai "nusilankstė", nes nuo slėgio kitimo pučiasi ir vėl susitraukia
Į viršų
Elektronas
Kt Sau 19 2012, 12:38
Užsiregistravęs dalyvis #18
Prisijungta: An Rgp 26 2008, 07:31

Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Koks storis skardos ir koks slegis talpoje? Reiktu deti sustiprinimo skersinius is juostos kad neaiksciotu tiek.
Nes dabar aktualu ir man, turiu pasiulyma panasu, skarda 3mm nerudijantis pl. D50cm 200 litru su sildomais marskiniais kaina apie 1500


[ Redaguota Kt Sau 19 2012, 12:41 ]
Į viršų
D77
Kt Sau 19 2012, 01:32
Užsiregistravęs dalyvis #1854
Prisijungta: Pn Lap 11 2011, 06:34

Vieta: Kaunas
Pranešimų: 283
Elektronas rašė ...

Koks storis skardos ir koks slegis talpoje? Reiktu deti sustiprinimo skersinius is juostos kad neaiksciotu tiek.
Nes dabar aktualu ir man, turiu pasiulyma panasu, skarda 3mm nerudijantis pl. D50cm 200 litru su sildomais marskiniais kaina apie 1500

Pažiūrėk mano fotkėse kur aukščiau nuoroda įdėta informacijos nuoroda . Ten yra mano naujo boilerio darbinis brėžinys. Boileris jau padarytas iš neržaveikos 3mm. Kad dugnai nesipūstų, įdėjau 3 stygas Ø10 tarp abiejų dugnų. Mano boilerio Ø450, slėgis būna iki 8 bar. Beje neržaveiką pigiausiai Kaune radau "Anteroje" Petršiūnuose.
P.S. marškinius taupumo sumetimais dariau iš paprasto 2 mm plieno.

[ Redaguota Kt Sau 19 2012, 02:02 ]
Į viršų
Eiti į puslapį  1 2 3 ... 31 32 33 ... 96 97 98  

Persikelti:     Į viršų

Nario spalvos kodas:
Pagrindinis Administratorius, Administratorius, Forumo Moderatorius, Nariai

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System