As seip kazkada prisirinkau visokiu bajeriu kaip zmones bandydavo isgauti elektros energija. O gal ir jus kazka panasaus bandet ar esat mate!?
1. Elektra is garso bangu. Panaudojant pjiezo elementus arba garso koloneles galima isgauti elektra. Tipo pasidarei didele panele is tokiu elementu ir nukreipei i garso saltiny.
2. Cinko ir vario ploksteles. Kazkur visai nesenei skaiciau kad visdelto ne citrina o bulviu lupenos duoda gera sarmine terpe ir kad toky dalyka nor naudoti praktikoje. Arba kitas variantas- turi sotdo sklypa per visa ta sklypa i zeme prikaisiojai cinko ir vario ploksteliu, palijo lietus, zemeje gavosi sarmas ir turi elektros.
3. Daugiabuciame name ant radiatoriaus vamzdyno uzdetas generatorius kuris nuo vandens cirkuliacijos gamina elektra. Stai kokia hidro elektrine
4. Radio bangos. Radio stotys skleidzia elektro magnetines bangas- tia irgi energija. Neisivaizduoju kiek ir kokiu virpesiu konturu (induktyvumo rite, kondensatorius ir diodas) reiketu kad tokiu budu "iziebti" LED.
5. "pagauti" zaiba.
6. Ziurkenas rate.
Gal darkas zinote kitokiu "alernatyvios" energijos saltiniu?
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Matau tave labai energetines bedos ispraude i kampa , svaigstant pataisysiu visus isbrauk nebent ziurkena palik bet ir tai uzteks tik ziurkeno narvo apsvietimui, geriau vietoje hidraulinio duru uzdarymo pakeisk i generatorini - bus bent sviesu kol duris atidarai. Vaiku visas karuseles, supynes bet cia kai jau zvakiu nebebus ir degtukai prabanga ....
Ne ne ne. Energetines bedos manes dar nepuola- tiesiog kazkada besidomedamas alternatyviosiomis radau ir sios variantus. Bet argi nelinksimi variantai- be to teoriskai tai imanoma
Tikra tiesa -i obuoli ismeigusvarine viela ir cinkuotos skardos gabaleli testeris tikrai rodo cionga,bet kad prisigamint daug elektros kiek reis prisipirkt spalvotu metalu,pigiau tikrai bus nusipirkti is RST...
Na dėl žaibo, tai galios jis tikrai tikrai nemažai , tik bėda, kad ji trunka 1/1000 sekundės dalį. Jei įdomu, štai kaip apskaičiuojama žaibo galia, ir kiek kilovatvalandžių ji pagamintu. Informacija sena, bet skaičiavimo formulės juk nesikeičia:
Iš pradegintų skylių nustatyta, kad elektros iškrovos kanalo plotis svyruoja nuo 2 iki 10 centimetrų. Temperatūra kanalo centre tikriausiai siekia 30 tūkstančių laipsnių, o elektros srovė — iki 200 tūkstančių amperų. Žinant šiuos dydžius, galima apskaičiuoti, kiek kainuoja žaibas? Sakykime, kad potencialų skirtumas tarp debesies ir žemės paviršiaus 50 milijonų voltų. Maksimali srovė — 200 tūkstančių amperų. Galingumą vatais gausime padauginę potencialų skirtumą iš elektros srovės didumo. Tačiau nereikia pamiršti, kad, kol vyksta iškrova, potencialų skirtumas sumažėja iki nulio. Todėl, skaičiuojant žaibo galingumą, reikia imti vidutinį potencialą, t.y. pusę pirminio potencialo. Vadinasi: (5x107) x (2x105) : 2 = 5x1012 vatų, arba 5 milijardai kilovatų. Tačiau nepamirškime, kad žaibas trunka vos vieną tūkstantąją sekundės dalį. Todėl jo energija bus lygi (5x109) : (3600 X1000) = 1400 kilovatvalandžių. Žinodami, kad mūsų šalyje viena kilovatvalandė kainuoja 4 kapeikas, nustatysime, kad žaibo pagaminta energija lygi 56 rubliams. Atrodytų, jog tai yra labai nedaug, ir liaudies ūkyje ją panaudoti praktiškai nenaudinga. Tačiau jeigu prisiminsime, kad visame Žemės rutulyje per sekundę vyksta 100 tokių iškrovų, vadinasi, vėjais paleidžiama kiekvieną sekundę 5600 rublių. Tai jau didžiulė prabanga.
Pagal: „Gyvenimas tarp žaibų“,— V. Karcevas. Knyga „Didžiųjų lygčių nuotykiai“.
Su cinko ir vario plokštelėmis seniau irgi žaisdavau. Pavykdavo ir lemputes įžiebti tas prožektoriaus 1.5-2.5 V, kur būdavo, ir netgi mažas būdamas darydavausi ale šarminius akumuliatorius taip, iš sodos man rodos su plokštelėmis.
Radio bangos, vėlgi duoda bent kažkiek apčiuopiama nauda. Aišku dabar tuo niekas nesinaudoja, bet prisiminkite detektorinius radijo imtuvus. Konstruodavau šituos irgi. Buvau ištempęs gal kokių 30 metrų ilgio varinę anteną tarp medžių, įžeminimą gerą padaręs ir puikiai veikdavo detektoriniai imtuvai maitinami vien radio bangų energija. Gaila dabar jau LR nebetransliuoja vidurinėmis bangomis, tai kažin ar ką pavyktu su jais besugauti.
O pats mačiau įdomią "jėgainę", kuri konstruojama būdavo ant žibalinių lempų. Ten kaip supratau dėl karščio susidaro potencialų skirtumas ir su šituo daigtu būdavo maitinami radio imtuvai. Tokį daigtą teko gyvai matyti Vilniuje technikos muziejuje.
tu cia davei teorini zaibo energijos apskaiciavima. as kazkur kitur skaiciau, kad dare praktinius bandymus - tai realus energijos kiekiai gavosi desimtis kartu mazesni. ten kazkoki irengini pasidare - issauna metalo strypa su trosu ir "nupotencialina" debesi sumontavo bokste ir bande idarbint zaiba. tu cia rasai kad zaibe bent tuokstantis kilowatvalandziu. o ten rase, kad isgavo tik maksimum ar tai ne 200 kwh ir tai dar ten aiskino "geru" zaibu gal tik kas dvidesimtas. mizerni kiekiai.
bt pala zaiba tai galima dirbtinai padaryti ir nuo 1.5V baterijos tereikia suvyniuoti trafa gera ir uolia raibas trunkantis kad ir 10h tik reikes uzmaitinti 1.5V
Tai tu tik pakeisi turimą 1.5 V baterijos energiją, jos gi nepadidinsi. Tą patį darbą padarys ir tavo 1.5 V baterija ir netgi daugiau, nes keldamas įtampą, tu turėsi nuostolius... Dabar nepamenu, ligtai Amerikoje kažkur yradidelė laboratorija, kuri geba dirbtinai sukelti jau panašaus galingumo ir padarinių žaibus. O realiai pritaikyti natūralius žaibus, kažkam, dėl grynai elektros energijos, tai beprasmis reikalas, o ir pavojingas žaidimas.
, svaigstant pataisysiu visus isbrauk nebent ziurkena palik bet ir tai uzteks tik ziurkeno narvo apsvietimui, geriau vietoje hidraulinio duru uzdarymo pakeisk i generatorini - bus bent sviesu kol duris atidarai. Vaiku visas karuseles, supynes 
Nario spalvos kodas:
